Pagrindinis -> Apie mokyklą -> Taisyk žodžiui kelią

Taisyk žodžiui kelią

                       „Kalba – bendras meilės ryšys, tėvynės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas“, - apie gimtąją kalbą rašė dar  XVI–XVII a. gyvenęs dvasininkas M. Daukša – lietuvių raštijos pradininkas. Jis pabrėžė jos vaidmenį tautos gyvenime, pageidavo, kad lietuvių kalba taptų viešosios vartosenos ir rašto kalba. Labai svarbu, kad gimtoji kalba būtų švari, gryna, taisyklinga ir gyva. Anot rašytojo Sauliaus Šaltenio, lietuvių kalba kaip nedidelis ežerėlis, lyginant su plačiai ištvinusiomis anglų, ispanų ar rusų kalbų jūromis ir vandenynais. To ežerėlio apsauga būtina rūpintis. Iš istorijos žinome, kad dėl neatsakingo žmonių elgesio išnyksta ir upės, ir ežerai. Taip išnyksta ir pasaulio kalbos.

 

                      Lietuvių kalbos mokytojų metodinė grupė kviečia mokyklos bendruomenę ,,taisyti žodžiui kelią“ – švarinti, gryninti gimtąją kalbą. Gyvenimo kaita keičia mūsų kalbą. Joje atsiranda naujų žodžių, žodžiams suteikiama naujų reikalingų ir nereikalingų reikšmių, į mūsų šnekamąją ir į viešąją kalbą braunasi svetimi žodžiai. Todėl kviečiame taisyti kalbos klaidas, siųsti Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai  tekstus, miniatiūras, kurti komiksus, filmukus, piešti karikatūras ir viešinti mokyklos tinklalapyje, naujoje rubrikoje ,,Taisyk žodžiui kelią“.

                                            Lietuvių kalbos mokytojų metodinės grupės vardu –

                                            mokytoja Idalija Marcinkevičiūtė   



          

                      - Emilija, eikime nusipirkti popkornų.

                      - Mantai  galime eiti, bet geriau eikime pirkti spragėsių, - atsakė mergaitė.

                                            Autorius - Mindaugas Domarkas, 7 a klasė



 

                      - Mama, eikime valgyti čysburgerių.

                      - Kodėl gi ne, bet geriau eikime valgyti sūrainių, ne čysburgerių,- atšovė mama.

                                           Autorius - Mindaugas Domarkas, 7 a klasė

 


 

                      - Aš tave pilnai suprantu, - pasakė Lina draugei.

                      - Kad tave suprastų, reikia sakyti: ,,Aš tave visiškai suprantu“, - pataisė išgirdusi mokytoja.

                                           Autorė – mokytoja Idalija Marcinkevičiūtė



 

                       - Kirčiavimo pamokoje mokėmės, kad priesaga - áitis visada kirčiuojama tvirtaprade priegaide. Krepšinio treneris kvietė atsiimti padėkos rašto netaisyklingai kirčiuodamas pavardę. Jis tarė: Glemžaĩtė. Ir kitų mergaičių pavardes kirčiavo blogai. Juk reikia sakyti: Brazauskáitė, Niauráitė, Garšváitė, Patkauskáitė. Kaip mandagiai pataisyti trenerį, kad neįsižeistų? – klausia Vida patarimo.

                                             Autorė – mokytoja Idalija Marcinkevičiūtė

 


 

                      Ar galima „talpinti, patalpinti skelbimą į laikraštį“?

                      Negalima. Veiksmažodis talpinti nevartotinas reikšme „dėti, spausdinti“, pvz., laikraštyje. Todėl pasakymas talpinti, patalpinti skelbimą į laikraštį taisomas taip: dėti, įdėti skelbimą į laikraštį; spausdinti, išspausdinti skelbimą laikrašty.

                      Valstybinės lietuvių kalbos komisijos KONSULTACIJŲ BANKAS       



                      Kada vartojamas, o kada ne žodis „pergyventi“?

                      El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiamos tokios žodžio pergyventi (pergyvena, pergyveno) reikšmės: 1. iškentėti, išlaikyti: Pergyvenome sunkius karo metus; 2. ilgiau gyventi už ką kitą: Jis ir savo vaikus pergyveno. 

                      Žodis pergyventi nevartotinas reikšmėmis „jaudintis“, „sielotis“, pvz., Dėl manęs tu nepergyvenk (taisoma nesijaudinknesisielok).

                      Valstybinės lietuvių kalbos komisijos KONSULTACIJŲ BANKAS

 


 

   - Man neužilgo reikės į darbą, - pasakė Audrius.

   - O man neužtrumpo kava išvirs, - atsakė jo žmona.

    Vyras, atvažiavęs į darbą, ilgai galvojo, ką jis pasakė. Grįždamas namo, parašė žmonai žinutę: ,,Aš greitai grįšiu namo.“

 

                        (Autorė – 8 b klasės mokinė Vika Uldukytė)

 


 

- Tėti, ar gali paduoti pakrovėją?

- O ką tu nori krauti? Gal malkas?

- Ne, tėti, telefoną...

- Tai tada tau reikia įkroviklio.

                      (Autorė – 8 b klasė mokinė Roberta Jonaitytė)

 


     

      - Sveiki, gal žinote, kur randasi paštas? – paklausė praeivis manęs.

      - Nežinau, kur randasi, bet paštas yra Gedimino gatvėje.

                      (Autorė – 8 b klasės mokinė –Viktorija Matušauskaitė)

 


    

      - Ar jau gali atsakyti į klausimą, Danute? – paklausė mama.

- Jo!!!

- Vaikeli, ne jok, bet atsakyk, ar taip.

- Taip, mama, - atsakė mergaitė.

                      (Autorė – lietuvių kalbos mokytoja Idalija Marcinkevičiūtė)

 


    

     - ,,Namų renovaciją numatoma pradėti sekančiais metais“,- garsiai perskaitė žinutę tėtis.

     - O ką tie metai seka? – paironizavo sūnus Algis. – Mokykloje mokėmės, kad reikia sakyti ,,kitais metais“. 

                      (Autorė – lietuvių kalbos mokytoja Idalija Marcinkevičiūtė)

 


    

       - Šiandien šventinę pamoką praves istorijos mokytojas, – pranešė auklėtoja.

- Pro šalį praves? – nusijuokė Tadas.

- Atsiprašau, vaikai, ves pamoką, - pasitaisė auklėtoja.

                      (Autorė – lietuvių kalbos mokytoja Idalija Marcinkevičiūtė)