Draugystės akcija „Atžalyne"                                  

Mūsų vaikai (o ir mes!) dalyvaujame įvairiose akcijose keistokais pavadinimais: „Blaivi klasė" (o kitos klasės neblaivios?!), „Savaitė be patyčių" (o paskui jau galima tyčiotis?!)...

Gerai nors tiek, kad nevykę pavadinimai nesugadina gerų idėjų. Iš tiesų kiekvienais metais vis sunkiau sugalvoti ką nors, kas atkreiptų dėmesį, išjudintų stingulį... Todėl ir verta dalintis - gal kam pravers ir „Atžalyno" idėjos...

Pradinukai ypatingosios savaitės proga rašė atsiprašymo laiškus, piešė draugų portretus, kūrė darbelius grupėmis ir t. t. Ekspozicija pirmojo aukšto koridoriuje tris dienas kvietė šypsotis. Rimtai. Eini ir šypsaisi kaip varžtelį pametęs, nes žiauriai smagu žiūrėti, skaityti. Pvz., trečiokas Erikas parašė: „Atsiprašau Godos, kad užgavau kai žaidėme. Draugo reikia atsiprašyti visada, kai užgauni, įskaudini ar nuo jo pabėgai, visiems reikia būti draugiškiems, o jei toks nebūsi, tau bus labai liūdna be draugų. Nes niekas nenorės būti tavo draugu." Tai va. Visas elgesio kodeksas iš vaikiškos širdies. Margarita parašė, ką ŠIRDŽIAI leisti: mylėti, globoti, padėti, paguosti, užjausti, ir ko ŠIRDŽIAI neleisti: tyčiotis, juoktis iš neįgalių, muštis... Čia jau net ir medicininė konsultacija!..

... o per ilgąją pertrauką visi susikibo rankomis ir sukūrė tokią gyvą DRAUGYSTĖS GRANDINĘ: mokiniai ir mokytojai per tris aukštus. Emocijų skalė įvairiausia, bet dauguma tikino, kad bendrumo jausmas - įstabus. Dar visi kartu mėginom dainuoti populiariąją dainą : „Reikia draugą turėti..." ir skandavom - rėkėm - šaukėm: „Atžalyno" mokykla - be patyčių VISADA!"

Pabaigos pastraipa (taip mokom vaikus komponuoti tekstą): kaip gerai, kad „Atžalyne" yra muzikos mokytoja Jolanta Vasiliūnienė, kuruojanti mokinių lyderių veiklą. Ji dar turi drąsos kviesti visą mokyklą bendrumo akcijai, tikėti tuo bendrumu. Nes jeigu diena kaip bėgimo takelis - vis vietoj, tai ir visos prasmės - pro šalį...

Irutė Varzienė

 PRIE TO PATIES...

... naudodamasi proga (o juk taip retai pasitaiko!) noriu padėkoti šios mano idėjos įgyvendinimo partnerei ir dar visokių kitokių „Atžalyno" projektų dvasios palaikytojai - Irutei Varzienei... Ji man tarsi orkestro dirigentas - drąsiai, įtaigiai mojantis batuta!..

Jolanta Vasiliūnienė

2011-04-02