Kaip gerai, kad pavasarį, kai  linkime savo išeinantiems abiturientams sėkmės ir nepamiršti mokyklos, būname išgirsti, o jų pažadas sugrįžti išsipildo...

                    Jau daugelį metų „Atžalyne“ puoselėjama Draugų diena, kada į mokyklą sugrįžta ją baigusieji. Grįžta susitikti su mokytojais, buvusiais klasės draugais, prisiminti mokyklinių dienų. Kaip ir kasmet, gausiausiai susirenka paskutinių ar priešpaskutinių laidų abiturientai, nes   ta mokyklos trauka tada dar būna stipriausia.

Šįmet į šventę susirinkusiems svečiams dabartiniai dvyliktokai ir renginio vedėja Jolanta turėjo daug klausimų apie egzaminus, būsimas studijas, domėjosi, kur  jie jautėsi geriau – mokykloje ar kitose mokymo įstaigose, kitame mieste. Mūsų mokiniai išgirdo nemažai patarimų, pvz., Simona dalijosi savo savanorystės patirtimi Romoje, o Laurynas kalbėjo apie panašią  veiklą kiekvieną vasarą čia pat, gimtajame Biržų rajone. Buvę abiturientai ramino, kad mokyklinių egzaminų ir sesijų bijoti neverta. Daug kam turbūt keistai nuskambėjo Erikos siūlymas neskubėti studijuoti ir nebijoti kuo ilgiau ieškoti savęs. Lina ir Justinas džiaugėsi dar mokykliniais metais atradę vienas kitą, o dabar laimingai sukūrę šeimą ir kitiems linkėjo to paties. Renatas teigė, kad svarbu mokėti ir krepšinį žaisti ir džiaugėsi, kad dar nespėjo užaugti... Iš visų kalbintų buvusių mokinių lūpų skambėjo tradiciniai   linkėjimai mokyklai, kad ji dar ilgai ilgai išliktų tokia šilta ir miela, kad būtų kur sugrįžti ir, aišku, kad ji liktų vidurinė...Džiugu buvo klausytis ir matyti kiekvieną, įgijusį daugiau pasitikėjimo savimi, laisvumo, drąsos, dar daugiau nuoširdumo ir, aišku, išminties bei įgytos patirties.

Po keleto siurprizų ir vienuoliktokų bei jų draugų suvaidinto „Grybų karo“ visi persikėlėme į sporto salę, kur vyko krepšinio varžybos – „Amžiaus mačas“,  tradiciškai vykdavęs gruodžio mėnesį. Senosios  komandos „Spaliai byra“, kurią suburdavo Evaldas Pečiūnas, šiais metais, deja, nebeliko. (Gal spaliai visai išbyrėjo metams bėgant?..) Tačiau ją pakeitė gausus būrys jaunesnių žaidėjų, tarp kurių žaidė ir buvęs mokytojas Giedrius Kubilius. Varžyboms teisėjavo buvusi atžalynietė N. Kregždienė ir net dviejų dukrų, baigusių „Atžalyną“, tėvelis K. Kvedaravičius.

Visiems buvo smagu ne tik stebėti varžybas, bet ir dalyvauti metimo į krepšį iš salės vidurio rungtyje  bei žavėtis breiko šokėjo Mariaus ir jo draugų pasirodymu

pertraukų metu.  O mačui pasibaigus abiejų komandų žaidėjai pozavo draugiškai nuotraukai ir, aišku, sulaukė dovanų.

Ačiū visiems už buvimą kartu, už parodytą meilę ir ištikimybę savo mokyklai. Iki kitų pasimatymų čia, „Atžalyne“ - jūs visada ir visi esate laukiami.

 Nuotraukų galerija

„Atžalyno“ mokyklos bendruomenė