Sausio 17 dieną bibliotekininkė Violeta Margenytė pradžiugino pirmokiukus, pasikviesdama juos į gražią būsimų knygų bičiulių šventę - jau tradicinėmis tapusias (net dvyliktas!) skaitytojų krikštynas. Ši diena ypatinga – pirmokai tapo „tikrais“ bibliotekos skaitytojais. Šįsyk krikštynų šventė vyko netradicinėje aplinkoje – bibliotekoje, bet antrokų klasėje. Čia pirmokų laukė staigmena: 2 a klasės mokiniai ir jų mokytoja N. Jakutienė pristatė trumpą, smagų vaidinimą apie raganą Lilę iš rašytojo Knisterio knygų. Tačiau labiausiai visus nustebino bibliotekininkė Violeta, pavirtusi į linksmą ir šmaikščią raganą Surubundą. Pirmokai susižavėję stebėjo, kaip senoji ragana Surubunda siunčia mielą žalią drakoniuką Hektorą ieškoti naujos raganaitės jos burtų knygai saugoti, nes piktasis burtininkas Jeronimas visokiomis gudrybėmis bando išvilioti knygą ir jos pagalba užkariauti visą pasaulį. Drakoniukas randa naująją knygos sergėtoją – Lilę, kuri burtų pagalba nukeliauja į Atlantidą, susipažįsta su povandeninio pasaulio karaliumi - Jūrų Vėžliu, susigrumia su piktu aštuonkoju, patiria daug nuotykių ir galiausiai tampa puikia senosios raganos Surubundos burtų knygos saugotoja. Pirmokai vos pažino mokytoją Nidą, neatpažįstamai virtusią į Lilės mamą.

„Atžalyno“ vidurinę mokyklą baigiau 2012 metais, dabar studijuoju Vilniaus universitete, Užsienio kalbų institute, anglų ir ispanų kalbas, tačiau mokyklos, kuri 12 metų man atstojo antruosius namus, neužmiršau. Visada gera grįžti į mokyklą, aplankyti mokytojus, senuosius suolus, klases... Manau, apsilankymai „Atžalyne“ kiekvieną sausį jau tampa tarsi mano maža asmenine tradicija: sesija baigiasi, egzaminai išlaikyti – atostogos! Tad kodėl neaplankius mokyklos? Kaip tyčia, būtent šiais metais, kai nuėjau aplankyti istorijos mokytojos Reginos Trepkuvienės, ji man pasiūlė kartu su jos penktos klasės mokiniais dalyvauti edukacinėje pamokėlėje Biržų pilies arsenale. Su džiaugsmu sutikau, nes istorija mane visada domino, niekada nepraleidžiu progos aplankyti Vilniuje ar Biržuose dar nematytų vietų, muziejų, parkų, tuo labiau, kad po atidarymo, Biržų pilies arsenale man dar neteko būti.

   1991 metų Sausio 13-oji, tai diena, kai Lietuva atgavo laisvę ir tapo nepriklausoma, diena, kurios laukė Lietuvos žmonės, diena, kuri pareikalavo aukų.

   Sausio 11 dieną “Atžalyno“ mokyklos jaunieji šauliai aštuntą kartą važiavo į Vilnių dalyvauti tradiciniame tarptautiniame bėgime ,,Gyvybės ir mirties keliu“. Jau dvidešimt trečią kartą pagerbsime tuos, kurie paaukojo savo gyvybes ant Lietuvos laisvės aukuro 1991 metų sausio 13-osios įvykių metu. Pagerbsime žmones, žuvusius 1991metų sausio 13-osios naktį, mirusius nuo sužalojimų okupacinės sovietų kariuomenės daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Nulenksime galvas, pagerbdami:

     Loretą Asanavičiūtę, Virginijų Druskį, Darių Gerbutavičių, Rolandą Jankauską, Rimantą Juknevičių, Alvydą Kanapinską, Algimantą Petrą Kavoliuką, Vidą Maciulevičių, Titą Masiulį, Alvydą Matulką, Apolinarą Juozą Povilaitį, Igną Šimulionį, Vytautą Vaitkų, Vytautą Koncevičių.“Nedidelė Lietuva šiomis dienomis vėl tapo didelė. Ją iškėlė ir išaukštino žuvusiųjų didvyriškumas, dvasios tvirtybė, laisvės meilė .O Lietuva iškelia ir išaukština savo gynėjus, dar sykį patvirtindama, kad nemirtingumą ir amžiną šlovę suteikia tiktai Tėvynė. Mūsų nepriklausomybės augalas gausiai palaistytas šventu jos gynėjų krauju. Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jų širdys. Gyvensime, kovosime jų šviesoje“,-taip kalbėjo Justinas Marcinkevičius.

Kur tik beeitum ir ką beveiktum,

Lai ant peties angelėlis sėdės.

Kas benutiktų ir ką bekalbėtum,

Tegu jis viską išspręsti padės.

Kaip besielgtum ir ko benorėtum,

Lai gėrio pradas Tave tolyn ves.

Ir kad ir ką Tau kiti besakytų,

Leisk savo širdžiai pasiekti žvaigždes.

       Gruodžio 20 dieną, likus keletui dienų iki gražiausios žiemos šventės - Šv. Kalėdų,  mokykloje vyko adventinis renginys „Du angelai“ , kurį organizavo bibliotekininkė Violeta Margenytė ir muzikos mokytoja Loreta Svirskienė. Džiugu, jog šventėje dalyvavo ne tik pradinukai, bet ir mokytojai.

         Bibliotekininkė kalbėjo apie tikrąją Kalėdų prasmę, perskaitė Kalėdų laišką, o 6 b klasės mokiniai pasekė „Pasaką apie du angelus“, kurių vienas buvo juodas, o kitas dryžuotas. Sakysit, kad tokių nebūna? Kad angelų spalva balta? Tai tik kalėdinė pasaka... Jie kasmet nusileidžia į žemę, kad geros valios žmonėms leistų pajusti Kalėdų džiaugsmą. Galbūt juos atpažinsime žvakių liepsnelėje, mirksinčioje Beatliejaus žvaigždėje , gal kalėdinių eglutės papuošalų spindėjime, o gal giesmių skambėjime... Kiekvienas, išsaugojęs savo vaikystės sielą, džiaugsis, o kiti... Įsileiskim po mažą, mažą angelėlį į savo gyvenimus - kas baltą, kas juodą, kas spalvotą ar dryžuotą ir tegul jis sušildys mūsų širdis.  

           Renginio metu skambėjo kalėdinės giesmės, eilės, vaikai kartu žaidė žaidimą. Pabaigoje mokinių viena po kitos uždegamos bengališkos ugnelės tarsi simbolizavo artėjantį didį stebuklą, pasaulio šviesą - Kalėdas. Smagu, kad visi kartu pasidalinome šiluma, džiaugsmu, linkėjimais ir sveikinimais artėjančios gražiausios metų šventės proga.