„Atžalyno“ vidurinę mokyklą baigiau 2012 metais, dabar studijuoju Vilniaus universitete, Užsienio kalbų institute, anglų ir ispanų kalbas, tačiau mokyklos, kuri 12 metų man atstojo antruosius namus, neužmiršau. Visada gera grįžti į mokyklą, aplankyti mokytojus, senuosius suolus, klases... Manau, apsilankymai „Atžalyne“ kiekvieną sausį jau tampa tarsi mano maža asmenine tradicija: sesija baigiasi, egzaminai išlaikyti – atostogos! Tad kodėl neaplankius mokyklos? Kaip tyčia, būtent šiais metais, kai nuėjau aplankyti istorijos mokytojos Reginos Trepkuvienės, ji man pasiūlė kartu su jos penktos klasės mokiniais dalyvauti edukacinėje pamokėlėje Biržų pilies arsenale. Su džiaugsmu sutikau, nes istorija mane visada domino, niekada nepraleidžiu progos aplankyti Vilniuje ar Biržuose dar nematytų vietų, muziejų, parkų, tuo labiau, kad po atidarymo, Biržų pilies arsenale man dar neteko būti.
Deja, į pamokėlę šiek tiek vėlavau, prasidėjus atostogoms tradiciškai praradau laiko nuovoką, tačiau spėjau pamatyti beveik viską, tad nieko ir nepraradau pavėlavusi. Muziejininkė Lina Kuncytė, taip pat buvusi „Atžalyno“ vidurinės mokinė, mus informavo, kad esame pirmoji mokinukų ekskursija į Biržų pilies arsenalą. Nuoširdžiai nustebau, nes arsenale iš tiesų yra be galo įdomu, ypač jaunesniems mokinukams. Penktokų susidomėjimas buvo stebinantis – jie fotografavosi su husarų šalmu ir kardu, apžiūrinėjo karinę arsenalo ekspoziciją, žiūrėjo ištraukas iš lenkų režisieriaus filmo ir žaidė interaktyvius žaidimus. Nenuostabu, kad jauniesiems mokinukams labiausiai patiko filmas ir žaidimai, juk jie dar jauni ir tokie užsiėmimai jiems yra daug įdomesni, nei eksponatų aprašų skaitymas. Mokiniai buvo tokie susidomėję, kad mokytojai buvo sunku juos atplėšti nuo jų užsiėmimo, kad nusifotografuotume visi kartu, tokie įsijautę buvo... Priminė man 5-6 klases, kai ir mes su klasės draugais taip pat dūkdavom visur, kur tik mus nusivesdavo...
Esu dėkinga savo mokytojai Reginai Trepkuvienei už suteiktą galimybę aplankyti Biržų pilies arsenalą bei prisiminti vaikystę.
Arūnė Kairytė
