Balandžio 10 dieną mūsų klasė kartu su auklėtoja keliavo į bendraklasių tėvelių darbovietes. Aplankėme UAB parduotuvę "Bikuvą", "Vaikų dienos centrą", kurio veiklą koordinuoja jungtinė metodistų bažnyčia ir Biržų miškų urėdijos medelyną.
Pasibaigus penktadienio pamokoms namo dar neskubėjome, o pėsčiomis patraukėme į prekybos centrą "Bikuva". Mus pasitiko Gerdo mama ir parduotuvės vadovas. Pasižvalgėme po prekybos salę, kurioje tam tikra tvarka išdėstytos prekės, patekome ir į kitas patalpas, kuriose sandėliuojama produkcija. Sužinojome, kad norint čia įsidarbinti, reikia įgyti vadybininko arba statybų žinovo išsilavinimą. Ekskursijos vadovas akcentavo, kad čia dirbantys žmonės turi būti itin mandagūs ir paslaugūs. Darbuotojų kolektyvas nedidelis bet puikiai sutariantis ir draugiškas. Mūsų stipriausieji bendraklasiai gavo ir padirbėti - jie padėjo vienam senjorui sunešti į mašiną jo nusipirktas sunkias prekes – tikri šaunuoliai. Ekskursija ėjo į pabaigą. Padėkojome už įdomų pasakojimą bei už gautas dovanas ir patraukėme link jungtinės metodistų bažnyčios, kuriame įsikūręs „Vaikų dienos centras“.
Čia apžiūrėjome patalpas, pasigrožėjome vaikų projektiniais darbeliais ir piešiniais. Su „Vaikų dienos centro“ veikla mus supažindino Gabrielės mama ir jos kolegė R. Murelienė. Atėję čia vaikai žaidžia, ruošia pamokas, užsiima kūrybine veikla, gauna pavalgyti, taip pat yra ugdomi jų socialiniai įgūdžiai. Turėjome galimybę pasimokyti groti išskirtiniais muzikos instrumentais - varpais, lazdelėmis – ir tai iš tikrųjų nėra lengva. Vaikinukai dar spėjo ir teniso partiją sužaisti. Baigėsi antroji mūsų pamoka.
Atvykus vairuotojui, autobusu važiavome į VĮ Biržų miškų urėdijos medelyną. Ten mūsų jau laukė Liutauro mama. Ji papasakojo apie savo mylimą darbą, apie jo svarbą miškų išsaugojimui. Medelyno teritorijoje pamatėme daug visokių augalų ir įvairių medelių, stebėjome, kaip savo darbą atlieka darbininkai. O pačioje ekskursijos pabaigoje grožėjomės gamta, gražiai sutvarkyta aplinka, tvenkiniu, galėjome ramiai pasėdėti, pasišnekučiuoti, truputį atsipūsti ir pilni įspūdžių vykti namo. Esame labai dėkingi savo bendraklasių tėveliams, kurie mus priėmė savo darbovietėse ir supažindino su savo kasdiene veikla. Patariame ir kitiems daryti tokias išvykas, nes tai yra geras būdas sužinoti kažką naujo apie darbovietes ir darbą, įgauti patirties ir gerai praleisti laiką su klase.
Brigita Zablackaitė,
„Atžalyno“ vidurinės mokyklos devintokė
