Spalio 23 dieną aktų salėje vyko literatūrinis renginys „ Sakmių skrynią atvėrus“. Tamsus metas trečių ir ketvirtų klasių mokinukus subūrė draugėn  sekti sakmes. Paslaptingumo ir  magiškumo  suteikė salės viduryje stilizuotame  voratinklyje tupintis voras.

        Pagrindinė idėja organizuojant renginį– populiarinti  skaitymą ir etnokultūrą. Pasiūlyta bendra tema „Sakmės“. Sakmių magijos ištakos slypi senovėje. Antgamtiniai, magiški pasakojimai buvo tarsi gamtos paslapčių aiškinimas, pamokančios istorijos apie joje tykančius pavojus ir rūstybę. Dauguma pasakų, sakmių ir legendų personažų su žmonėmis elgiasi taip, kaip ir žmonės su jais. Už gera – geru atsilyginama. Tačiau, žinoma, yra ir tokių veikėjų, kurie tik ir taikosi žmonėms pakenkti, tad juos reikia arba pergudrauti, arba nugalėti. Salėje visus pasitiko „šiurpus“ vaiduoklis (bibliotekininkė Violeta) ir jo  pagalbininkė  katė Matilda ( 4b klasės mokinė Viktorija), kuri pasiūlė sekti įvairias baisias istorijas. Pirmiausia mokiniai turėjo įminti vaiduoklio užmintas mįsles. O  po teisingo atsakymo į klausimą „Bausti Negalima Pasigailėti“ vaikų buvo „pasigailėta“.  Gausiai susirinkę ir apsivilkę „raganų“, „velnių“, „laumių“, „vaiduoklių“ rūbais, „Atžalyno“ pradinukai sekė sakmes. 3a klasės mokinių Beatričės, Gabijos B., Domo dėka atgijo sakmės apie laumes, 3 b Radvilės ir Tomo apie numirėlius, na o 4a Arento ir Viktorijos bei 4 b Deivydo, Viktorijos M. ir Robertos apie velnius. Įdomūs, paslaptingi sakmių siužetai privertė susimąstyti apie lietuvių tautosakos turtus. Visi šie  pasakojimai ir sakmės, mums tik dar kartą, parodo, kokie senovės žmonės buvo, ir kad jie pasižymėjo išmone ir pastabumu.

        Renginiu norėjome prisiminti senąją pasakojimų tradiciją ir suteikti progos vaikams ir suaugusiems susipažinti su etnokultūros lobiais.

        Na, o po „šiurpokų“ pasakojimų visų laukė vaiduokliuko vaišės ir diskoteka.

                                                               3a, 3b, 4a ir 4b pradinių klasių mokytojos