Išplaukę valtimis Apaščios upe iš Biržų 33 jauni keliauninkai irklus įmerkė Baltijoje ties Jūrmala
Žygį netoli Biržų pradėję, devyniomis valtimis upėmis plaukę 33 moksleiviai bei suaugusieji po dešimties dienų pasiekė Jūrmalą ir įplaukė į Baltijos jūrą. Biržų jūrinę šlovę garsinančias istorijas apie upių kelią, kuriuo nuo mūsų miesto iki Rygos plaukę laivai su keliomis dešimtimis tonų svorio kroviniais pilies statybai, savo kelionėmis tarsi tikrina „Atžalyno“ vidurinės mokyklos direktorius Vaidotas Butkevičius bei jo suburtų moksleivių ir bičiulių kompanija.
Vandens kelionių mėgėjas V.Butkevičius sako, kad šis plaukimas upėmis buvęs aštuntasis. Sykiu tai buvęs pirmas kartas, kai valtimis pavykę įplaukti į Baltijos jūrą. 33 keliautojai iš Biržų, Utenos, Kazlų Rūdos, Jonavos, vadovaujami V. Butkevičiaus ir uteniškio turizmo klubo prezidento Rimgaudo Baltakio, liepos 1 dieną irklus įmerkė į Apaščios vandenis. Kelionę pradėjo nuo už Juodelių kaimo esančios poilsio aikštelės.
Kol pirmąją kelionės dieną žygeiviai pasiekė Virginijaus Undzėno kaimo sodybą, kelis šimtus metrų valtis teko stumti užžėlusia Apaščios upe. Nelengva buvo įveikti ir seklumas prie Nemunėlio Radviliškio.
Apaščia, Nemunėlis, Mėmelė ir Lielupė – vandens kelias, kuriuo devynios valtys, kuriose buvo ir šeši biržiečiai moksleiviai iš „Atžalyno“ bei Kaštonų mokyklų, liepos 10-ąją pasiekė Jūrmalą bei įplaukė į Baltijos jūros įlanką. Tą padaryti pavyko todėl, kad Lielupės upės žiotyse nėra uosto, kuriame valtimis plaukti nebūtų įmanoma.
Gaujos, Ventos upėmis plaukęs V. Butkevičius pasakojo, kad jau ketvirtą kartą kelionę per Latvijos teritoriją rinkęsis todėl, kad, anot jo, niekur kitur netekę sutikti tiek daug gerų žmonių. Latvija žygeivius ir šį kartą sutiko labai svetingai, už nakvynės palapinėse vietą mokėti tereikėję vieną sykį. Ir šis mokestis tebuvęs už pirties iškūrenimą didesnei nei 30 žmonių grupei.
Ypač gražiai ir svetingai vandens turistus priėmė latvė, kurios vyras lietuvis. Moteris keliautojams kasė šviežias bulves, valgydino savo išaugintomis daržovėmis.
Ne tik įspūdinga, bet ir netikėta nakvynė buvusi Bauskėje, prie pilies. „Tikrai negalvojome, kad prie pilies gali leisti keliautojams nakvoti“, – sako V. Butkevičius, išgirdęs vienintelį prašymą – palikti vietą tvarkingą. Patys latviai keliautojais rūpinasi – poilsio aikštelėse netgi prikrauta malkų laužams. Savo kraštą kuo geriau pristatyti, parodyti besistengiantys Latvijos gyventojai išties turi kuo didžiuotis.
Pasak kelionės vadovo V. Butkevičiaus, Latvijos pokyčiai yra tiesiog stebinantys. Anot jo, sunku atpažinti buvo ir Jelgavos miestą. Čia pastatytas gražuolis tiltas, įrengti nauji paplūdimiai ir t. t.
„Akivaizdžiai matosi, kaip kaimyninėje šalyje rūpinamasi išnaudoti gaunamą paramą, atnaujinti paveldą. Todėl net nenuostabu, kad latviai anksčiau negu lietuviai įsiveda eurą“, – kalbėjo Latvija susižavėjęs Biržų „Atžalyno“ mokyklos direktorius.
Upėmis į Baltijos jūrą plaukė 18 moksleivių, iš jų kai kurie buvo su suaugusiais šeimos nariais. Kiti suaugusieji žygio dalyviai buvo pedagogai.
„Vyriausias amžiumi buvau aš, man šįmet sukanka penkiasdešimt“, – prisipažino kelionės vadovas V. Butkevičius. Į kelionę Apaščios upe leidęsi visi moksleiviai mokėjo plaukti, išskyrus patį mažiausią dalyvį – su tėčiu plaukusį 1,5 metų Kazlų Rūdos gyventoją Benuką.
Už 10 dienų trukusią kelionę žygeiviui reikėjo mokėti 200 litų, todėl ne visi galėjo tokius pinigus išleisti. Kelionę parėmė mineralinio vandens parūpinusi „Rinkuškių“ alaus darykla ir duonos gaminiais vaišinusi „Biržų duona“. Visa kita, kas būtina kelionei, reikėjo finansuoti savo pinigais. Lėšų reikėjo ir valtims, kurios nuomotos ir atvežtos iš Ignalinos rajono Palūšės.
„Kelionėje vaikai įgijo vertingos patirties, išmoko virti valgį, nes valčių įgulos paeiliui gamino pusryčius, vakarienę. Iš kelionės renginių vaikams, manau, smagiausia buvo per naujokų krikštynas, vykusias priešpaskutinę žygio dieną“, – pasakojo V. Butkevičius. Jauniesiems keliautojams ilgam turėtų užtekti įspūdžių iš naktinio žygio į Miežotnės bažnyčią ir vadovų organizuoto „dvasių šėlsmo“. Vaikai ir suaugusieji galėjo grožėtis daugiau nei 8 kilometrus besitęsiančia Žirgų sala, Kemero nacionaliniu parku. Į šių įspūdingų gamtos objektų krantus keliautojams buvo patarta geriau nelipti, kad išvengtų susitikimo su laisvai saloje laigančiais eržilais ir parke gyvenančiais jakais. Keliautojai stebėjosi žuvų gausa Lielupėje, iš kurios žvejai traukė 3-4 kilogramų dydžio lydekas.
Puikiai pavykusia kelione besidžiaugiantis vandens turizmo entuziastas V. Butkevičius atskleidė kitų metų žygio planą – plaukti Gaujos upe.
