Praverk duris.
Išeik į gruodžio tamsą.
Įkvėpk vakaro tylą.
Jau Kalėdomis kvepia...
Tyliai ir paslaptingai atkeliauja gražiausia metų šventė - Kalėdos. O kuo gi kvepia Kalėdos? Pasakysit, kad egle ir mandarinais, gvazdikėliais ir imbieriniais meduoliais ir jau tikrų tikriausiai vaikų mėgstamu šokoladu. O gal jos kvepia obuoliais iš „Žvaigždžių pasakos“?
Tolimoje žvaigždėje , kuri buvo labai labai mažytė , augo tik viena sidabralapė obelis su žydrais obuoliais. Kiekvienas obuolys savyje saugojo po paslaptį – dvyliką varpelių, kurie skambėdavo tik tada, kai obuoliai jausdavosi laimingi ir aplinkui skambėdavo nuostabi muzika. Tik kartą mėnulis didžiuliame, pilname vėjo debesy užkliudė obels šaką ir nukrėtė vieną obuolį... Žydrasis obuolys lėkė septynias dienas ir septynias naktis, kol nukrito į „Atžalyną“...
Prieš pat Kalėdas 7 b klasės mokiniai, jų auklėtoja Loreta Svirskienė ir bibliotekininkė Violeta Margenytė šią nuostabią kalėdinę pasaką , kvepiančią obuoliais, padovanojo mokyklos pradinukams. Mini spektakliukas sukurtas pagal Janinos Degutytės apsakymą „Žydrasis obuolys“. Mokinukai kartu su žydruoju obuoliu keliavo ieškodami mylinčios širdies, kur jis būtų laimingas ir galėtų skambėti pačia nuostabiausia melodija! Tegul širdyse vien Meilė, Gerumas gyvena, prisiglauskit , įsiklausyt!
Drauge praleistas laikas suteikė nuostabius ir prasmingus patyrimus. Tikime, kad šilti, nuoširdūs vaikų lūpomis ištarti kalėdiniai palinkėjimai, žodžiai švelnūs visas svajas išpildys, Meilė širdis sušildys, ir pabirs žvaigždžių į žemę, daug pabirs žvaigždžių į žemę.
Visiems linkime obuoliais kvepiančių Kalėdų!
Daugiau skaitykite čia
