Senovės lietuviai iki Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų stengėsi pabaigti pradėtus darbus. Sėsti prie Kūčių stalo svarbu buvo ne tik susitvarkiusiems, švariems, bet svarbiausia – grąžinus visiems skolas. Reikia atsiteisti kaimynams ir artimiesiems už padarytas skriaudas. Prisiminti praėjusius metus, ką jie atnešė gero.

„Kalėdos yra būtinybė. Juk turi metuose būti bent viena diena, kuri mums primintų, kad esame ne vien dėl savęs, bet ir dėl kitų“ – rašė Eric Sevareid. Bent kartą per metus turime susirūpinti  - o ką AŠ galiu DUOTI?

Mes, „Atžalyno“ vidurinės mokyklos 3a klasės mokiniai, norime padėkoti Gustės mamytei – Biržų Jaunimo mokyklos dailės ir technologijų  mokytojai Jurgitai Narvidaitei- Varžinskienei už netradicinę pamoką, kurios metu jos mokiniai: dešimtokas Salvijus Zenkevičius ir devintokai – Odeta Kublinskaitė, Aistė Tamošaitytė ir Donatas Gasparevičius  tapo mokytojais ir mokė trečiokus kurti originalius kalėdinius ir naujametinius papuošimus, mokė bendravimo ir bendradarbiavimo, draugiškumo.

Neatsiejama kalėdinių ir naujametinių švenčių dalis – eglutė. Paprastai ją puošdavo Kūčių dieną, nurengdavo per Tris Karalius. Eglutei puošti reikėjo papuošalų. Senovėje pirmieji to ėmėsi patys vaikai ir paaugliai, talkinami motinų ir senelių. Kai dar nebuvo šviečiančių girliandų, stiklo ar plastiko žaislų, lietuviai pagal senąsias tradicijas puošė eglę šiaudinukais, obuoliukais ar meduoliais. Derinant įvairių ilgių šiaudelius, buvo sunarstomos žvaigždės, pynės. Iš perpjautų ir išlygintų šiaudų daromi paukšteliai. Šiaudinukai – pagrindinis lietuvių eglučių skiriamasis požymis.

Tarp pirmųjų puošmenų buvo ir iš popieriaus iškarpytos snaigės, žvaigždutės.

Mokytoja Jurgita sugebėjo suderinti įvairius žaisliukų gaminimo būdus ir sukūrė savitus papuošimus svarbiausiam gražiausių žiemos švenčių – Kalėdų – akcentui – eglei. Jai noriai talkino jos mokiniai.  Jie mus mokė žaisliukų gaminimo paslapčių.

                      Norint originaliai ir nebrangiai papuošti eglutę, visai nereikia išleisti didelės pinigų sumos. Neišmeskite senų jau perskaitytų laikraščių ar žurnalų, nesudeginkite jų nepanaudojus dar kartą. Tausodami aplinką ne tik elgiamės atsakingai, bet ir išlaisviname savo kūrybiškumą bei sukuriame geriausią dovaną Žemei – leidžiame jai atsikvėpti, - mokė mus Gustės mamytė.

                      Pirmiausia iš laikraščio reikia mikliai susukti popieriaus tūbelę. Paskui tuos ritinėlius priklijuoti ant tvirto pagrindo. Pasigaminę daug tokių ritinėlių, trečiokai pasidalino į keturias grupes ir kūrė  skirtingus kalėdinius papuošimus. Smagu buvo stebėti vaikus – kaip susikaupę, draugiškai, padėdami vienas kitam jie dirbo. Po to kiekviena grupė pristatė ir  apibendrino atliktą  darbą. Patys stebėjosi savo išradingumu – kiek daug gražių žaislų galima pagaminti iš buitinių atliekų. Parduotuvėse pirkti žaisliukai nesuteikia tiek jaukumo ar šviesos, kiek pačių sukurti žaislai. Rankomis daryti , ekologiški – patys mieliausi.

                      Gustės mamytė jau ne pirmą kartą lankosi mūsų mokykloje. Ji mokė vaikučius, kaip marginti kiaušinius vašku, kaip dekoruoti ir originaliai papuošti šaukštus „kepamu modelinu“, kaip kurti papuošalus... Ji visada pilna idėjų, kūrybiškų minčių... Norime Jai palinkėti šilumos, naujų išgyvenimų, nuostabių akimirkų, lūkesčių išsipildymo... Dar kartą nuoširdžiai dėkojame ir jos mokiniams...

Biržų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos 3a klasės mokiniai ir jų mokytoja Nida Jakutienė

Daugiau skaitykite čia: