Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą. Etnografinių regionų metai skatina labiau pasidomėti regionų kultūra, papročiais, istorija ir pan. Taip pat siekiama garsinti ne tik savo krašto savitumą, bet atkreipti dėmesį į kitus – Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos – regionus. Įvairios ugdymo įstaigos, tame tarpe ir mūsų mokyklos bendruomenė, šią gražią misiją įprasmina įsijungdamos į respublikinį projektą „Etninės kultūros savaitė 2015”.

Neabejotinai vyresnės kartos biržiečiai nemažai žino tradicinių mūsų krašto žmonių svetingumo subtilybių, tačiau šiuolaikinio jaunimo tarpe šios žinios tikrai menkos. Tad, „Etninės kultūros savaitės” renginių ciklas prasidėjo būtent nuo savojo krašto tradicijų pažinimo. Spalio 23 dienos popietę mokyklos klasės ir kitos erdvės persikūnijo į „Atžalyno kiemelius”, kuriuose  5-10 klasių mokiniai bei jų auklėtojai, laukė pasikieminėt užsukančio svečio. O užsukti tikrai vertėjo! Mokyklos direktorius pasveikino visus kiemelių šventės dalyvius, o jo pilna pintinė vaišių liudijo, kad tikras biržietis į svečius niekada neina tuščiomis!

  Beje, kadangi „Etninės kultūros savaitę“ nutarėme rengti rudenį, tai kaip be rudens gėrybių mugės!  Visą savaitę 1-4 klasių mokiniai, padedant tėveliams ir mokytojoms, gamino rudens gėrybių puokštes, kurios papuošė mokyklos fojė. O iš likusių nepanaudotų detalių kieme buvo „parašytas“ mokyklos vardas.

Šventės atidarymo vedėja paminėjo, kad etninės kultūros nereikia suvokti vien kaip senais laikais egzistavusios kultūros, kaip muziejinio eksponato. Ji yra dinamiška, kintanti, atsinaujinanti bei egzistuojanti ir dabar. Keičiasi gyvensena, atsiranda naujos tradicijos, nauji folkloro žanrai, kuriasi nauji papročiai. Mes galime remtis liaudies kūryba ir ją savaip interpretuoti. Taigi „Atžalyno kiemeliuose” senovė persipynė su dabartimi. Technologijų mokytojos D. Šataitės iniciatyva buvo surinkta tradicinių rankdarbių paroda „Iš kraičio skrynios...”. Kai kuriems kiemelių gyventojams netgi pavyko pasipuošti tautiniu kostiumu ar jo detalėmis. O tiems, kas kostiumo nerado, dailės mokytoja R. Briedienė sugalvojo alternatyvą – su pasididžiavimu „apsirengti” scenografinius tautinio kostiumo modelius fotosesijai.

 Biržų krašto muzikantų grojimo pučiamaisiais instrumentais tradicija atgimė šiuolaikinių mokyklinių dūdelių skambesiu. Muzikos mokytojos vadovaujamas ketvirtokų ir penktokų orkestras pagrojo keletą liaudies dainų melodijų. Dešimtokai priminė kokius žaidimus anksčiau žaidė jaunimas, o jėgoms atgauti siūlė rūkytų lašinių bei savos gamybos konservuotų daržovių. Penktokai, pasitelkę šiuolaikines priemones, pakvietė pasigaminti muzikos instrumentų ir surengė  smagią loteriją.

Labai džiugu, kad ruošdamiesi šiai dienai 7b, 8a ir devintos klasių kolektyvai nepamiršo duonos kepimo tradicijų. Jos į savo kiemelius priviliojo įvairiausių receptų keptos duonelės kvapais ir pagardais. Teko pasivaišinti ir karšta moliūgiene, kurią su savo auklėtiniais išvirė 7a klasės auklėtoja. O šeštokų kiemelis „Rudens smuklė” susilaukė didžiausio svečių antplūdžio – nes pasiūlė net kelių rūšių pyragų ir modernia technika šviežiai spaustų morkų-obuolių sulčių. Tiesa, beveik visuose kiemeliuose prieš vaišinantis reikėjo įveikti senosios tautosakos palikimo – mįslių, patarlių, greitakalbių egzaminą.

Gera buvo matyti puikią visų nuotaiką ir jausti kolektyvo bendruomeniškumą. Netgi peršasi išvada, kad atgimusi senolių praeitis bent trumpam įnešė tos dvasios, ir bent trumpam pamiršom, kad kažkur reikia skubėti...

„Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau...”

Renginio koordinatorė Jolanta Vasiliūnienė