Prieš rudens atostogas, penktadienio popietę, klasėse vyko įvairios veiklos artėjančių Helovino ir Vėlinių švenčių tema. Kadangi naujausi švietimo įstatymai rekomenduoja atkreipti didžiulį dėmesį į mokinių skaitymo, kalbos įgūdžių ugdymą, tai šią dieną pavadinome „Moliūgadienis su knyga“.

Ačiū bibliotekos vedėjai Renatai,  kurios paruošta knygų ekspozicija apie raganas, vaiduoklius ir visokias šiurpias Helovino istorijas, padiktavo tokią idėją. Penktos pamokos metu mokiniai, padedant mokytojams ir auklėtojams, gamino šios dienos akcentą moliūgą – žibintą, o vėliau juos įžiebę skaitė ir netgi kūrė savo išgalvotas istorijas. Kas moliūgo neturėjo, sugalvojo kitokių įdomių veiklų: 4a klasės mokiniai Miglė ir Rokas su mamytėmis pagamino raganų šeimynos namelį, kuriam  saugoti kiti klasės draugai  išlankstė daugybę  baltų vaiduokliukų.  Po to visa klasė skaitė O. Proislerio knygos „Raganiukė“ ištraukas. Patys mažiausieji pirmokai dalyvavo draugų ketvirtokų teatrinėje inscenizacijoje „Daržovių teismas“. Taip pat gaminosi Helovino kaukes bei  mokėsi serviruoti šventinį stalą.

                      Nebuvo pamirštos ir Vėlinės. Vyresniųjų klasių mokiniai per literatūros pamokas kalbėjo apie Vėlinių kilmę, kaip jas lietuviai minėjo nuo gilios senovės. Mokiniai žvakės šviesoje skaitė lietuvių mitologines sakmes iš Norberto Vėliaus sudarytos knygos „Sužeistas vėjas“. Įspūdingai nuskambėjo sakmės „Numirėlių imtynės“, „Batai numirėliui“, „Žemės drebėjimas“ ir kitos. Devintokai diskutavo tema: „Helovino moliūgai ar Vėlinių žvakutės?“ Diskusijos pabaigoje prieita prie išvados, kad jiems svarbiau Vėlinės – mirusiųjų pagerbimo šventė. O kas švenčia amerikietiškąjį  Heloviną – tegu švenčia. Jie verčiau norėtų sudalyvauti akcijoje „Nė vieno kapo be žvakutės“.

                      Galbūt tokią prasmingą akciją surengsime kitais metais? Ir taip pilietiškai įsiliesime į senas lietuviškas tradicijas...