Senovės lietuviai iki Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų stengėsi pabaigti pradėtus darbus. Sėsti prie Kūčių stalo svarbu buvo ne tik susitvarkiusiems, švariems, bet svarbiausia – grąžinus visiems skolas. Reikia atsiteisti kaimynams ir artimiesiems už padarytas skriaudas. Prisiminti praėjusius metus, ką jie atnešė gero.

„Kalėdos yra būtinybė. Juk turi metuose būti bent viena diena, kuri mums primintų, kad esame ne vien dėl savęs, bet ir dėl kitų“ – rašė Eric Sevareid. Bent kartą per metus turime susirūpinti  - o ką AŠ galiu DUOTI?

Mes, „Atžalyno“ vidurinės mokyklos 3a klasės mokiniai, norime padėkoti Gustės mamytei – Biržų Jaunimo mokyklos dailės ir technologijų  mokytojai Jurgitai Narvidaitei- Varžinskienei už netradicinę pamoką, kurios metu jos mokiniai: dešimtokas Salvijus Zenkevičius ir devintokai – Odeta Kublinskaitė, Aistė Tamošaitytė ir Donatas Gasparevičius  tapo mokytojais ir mokė trečiokus kurti originalius kalėdinius ir naujametinius papuošimus, mokė bendravimo ir bendradarbiavimo, draugiškumo.

Neatsiejama kalėdinių ir naujametinių švenčių dalis – eglutė. Paprastai ją puošdavo Kūčių dieną, nurengdavo per Tris Karalius. Eglutei puošti reikėjo papuošalų. Senovėje pirmieji to ėmėsi patys vaikai ir paaugliai, talkinami motinų ir senelių. Kai dar nebuvo šviečiančių girliandų, stiklo ar plastiko žaislų, lietuviai pagal senąsias tradicijas puošė eglę šiaudinukais, obuoliukais ar meduoliais. Derinant įvairių ilgių šiaudelius, buvo sunarstomos žvaigždės, pynės. Iš perpjautų ir išlygintų šiaudų daromi paukšteliai. Šiaudinukai – pagrindinis lietuvių eglučių skiriamasis požymis.

Tarp pirmųjų puošmenų buvo ir iš popieriaus iškarpytos snaigės, žvaigždutės.

Mokytoja Jurgita sugebėjo suderinti įvairius žaisliukų gaminimo būdus ir sukūrė savitus papuošimus svarbiausiam gražiausių žiemos švenčių – Kalėdų – akcentui – eglei. Jai noriai talkino jos mokiniai.  Jie mus mokė žaisliukų gaminimo paslapčių.

                      Norint originaliai ir nebrangiai papuošti eglutę, visai nereikia išleisti didelės pinigų sumos. Neišmeskite senų jau perskaitytų laikraščių ar žurnalų, nesudeginkite jų nepanaudojus dar kartą. Tausodami aplinką ne tik elgiamės atsakingai, bet ir išlaisviname savo kūrybiškumą bei sukuriame geriausią dovaną Žemei – leidžiame jai atsikvėpti, - mokė mus Gustės mamytė.

                      Pirmiausia iš laikraščio reikia mikliai susukti popieriaus tūbelę. Paskui tuos ritinėlius priklijuoti ant tvirto pagrindo. Pasigaminę daug tokių ritinėlių, trečiokai pasidalino į keturias grupes ir kūrė  skirtingus kalėdinius papuošimus. Smagu buvo stebėti vaikus – kaip susikaupę, draugiškai, padėdami vienas kitam jie dirbo. Po to kiekviena grupė pristatė ir  apibendrino atliktą  darbą. Patys stebėjosi savo išradingumu – kiek daug gražių žaislų galima pagaminti iš buitinių atliekų. Parduotuvėse pirkti žaisliukai nesuteikia tiek jaukumo ar šviesos, kiek pačių sukurti žaislai. Rankomis daryti , ekologiški – patys mieliausi.

                      Gustės mamytė jau ne pirmą kartą lankosi mūsų mokykloje. Ji mokė vaikučius, kaip marginti kiaušinius vašku, kaip dekoruoti ir originaliai papuošti šaukštus „kepamu modelinu“, kaip kurti papuošalus... Ji visada pilna idėjų, kūrybiškų minčių... Norime Jai palinkėti šilumos, naujų išgyvenimų, nuostabių akimirkų, lūkesčių išsipildymo... Dar kartą nuoširdžiai dėkojame ir jos mokiniams...

Biržų „Atžalyno“ vidurinės mokyklos 3a klasės mokiniai ir jų mokytoja Nida Jakutienė

Daugiau skaitykite čia:

  Gruodžio popietė 2 b klasės mokiniams buvo ypatinga. Į mokyklą rinkosi ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai. Tėveliai stebėjo atvirą integruotą pamoką ,,Važiuojam į mugę“.

   Pasipuošę mokiniai susėdo į vežimą ir du žirgai visą būrį antrokų atvežė į mugę. Mugėje vaikai dainavo, šoko, pirko, pardavė, minė mįsles, kūrė pasakas.

   Sutemus pašėrė žirgelius ir su daina grįžo į ,,Atžalyno“ mokyklą.

   Tokiu būdu buvo gilinamos matematikos, lietuvių kalbos žinios, tobulinami dainavimo, šokio įgūdžiai. Mokėmės ir bendrauti.

    Nors mokiniai buvo ir pavargę, bet visi skubėjo į sporto salę žaisti kvadratą. Teisėju pasirinko Ūlos tėvelį.

    Ir mokiniams, ir tėveliams pamoka patiko.

                                                         2b klasės mokytoja V. Vanagienė

Praverk duris.

Išeik į gruodžio tamsą.

Įkvėpk vakaro tylą.

Jau Kalėdomis kvepia...

        Tyliai ir paslaptingai atkeliauja gražiausia  metų šventė - Kalėdos. O kuo gi kvepia  Kalėdos? Pasakysit, kad egle  ir mandarinais, gvazdikėliais ir imbieriniais meduoliais ir jau tikrų  tikriausiai vaikų mėgstamu šokoladu. O gal jos kvepia obuoliais iš „Žvaigždžių pasakos“?

         Tolimoje žvaigždėje , kuri buvo labai labai mažytė , augo tik viena sidabralapė obelis su žydrais obuoliais. Kiekvienas obuolys savyje saugojo po  paslaptį – dvyliką varpelių, kurie skambėdavo tik tada, kai obuoliai jausdavosi laimingi ir aplinkui skambėdavo nuostabi muzika. Tik kartą mėnulis didžiuliame, pilname vėjo debesy užkliudė  obels šaką ir  nukrėtė vieną obuolį... Žydrasis obuolys lėkė septynias dienas ir septynias naktis, kol nukrito į „Atžalyną“...

         Prieš pat Kalėdas 7 b klasės mokiniai, jų auklėtoja Loreta Svirskienė ir bibliotekininkė Violeta Margenytė šią  nuostabią kalėdinę pasaką , kvepiančią obuoliais,  padovanojo mokyklos pradinukams. Mini spektakliukas sukurtas pagal Janinos Degutytės apsakymą „Žydrasis obuolys“. Mokinukai kartu su žydruoju obuoliu  keliavo ieškodami mylinčios širdies,  kur jis būtų laimingas ir galėtų skambėti pačia nuostabiausia melodija! Tegul širdyse vien Meilė, Gerumas gyvena, prisiglauskit , įsiklausyt!

         Drauge praleistas laikas suteikė nuostabius ir prasmingus patyrimus.
Tikime, kad šilti, nuoširdūs  vaikų lūpomis ištarti kalėdiniai palinkėjimai, žodžiai švelnūs visas  svajas išpildys, Meilė širdis sušildys, ir pabirs žvaigždžių į žemę, daug pabirs žvaigždžių į žemę.

        Visiems linkime obuoliais kvepiančių Kalėdų!

Daugiau skaitykite čia

             Gruodžio 4 dieną vykome į Vilnių kupini noro pamatyti kažką naujo - ekskursijos programa buvo daug žadanti. Prie mūsų klasės prisijungė ir kitų klasių mokiniai. Visiems susirinkus pajudėjome tikslo link. Atvykę į Vilnių pramogauti pradėjome Akropolyje (netradiciška, juk taip J ). Kiekvienas čia turėjo ką veikti pagal savo pageidavimus ir norus.

           Toliau patraukėme į sostinės centrą. Kita ekskursijos stotelė – Energetikos ir technikos muziejus, beje jis didžiausias technikos muziejus Lietuvoje. Čia mes dalyvavome edukacinėje programoje „Iliuzijos – mokslas, mistika ar apgaulė?“. Net nesitikėjome, kad bus taip įdomu ir smalsu kaip viskas vyksta. Ši netradicinė pamoka buvo labai įtraukianti ir žadinanti smalsumą. Užsiėmimo metu  sužinojome, kas yra iliuzijos, kaip jos susidaro, kas yra miražas ar pareidolija,  juokėmės  iš dirbtinės perspektyvos, stebėjomės judančiais paveikslėliais, gėrėjomės 3D anaglifais ir eksperimentuodami  atradome  kitų stulbinančių optinių apgaulių!  Ir svarbiausia, kad viską  galėjome išbandyti patys. Siūlome visiems nuvykti į iliuzijų pamoką, tikrai nepasigailėsite!!!

          Paskui mes pėsčiomis pasiekėme Vilniaus Katedros aikštę, kur pasigrožėjome papuošta žaliaskare kalėdine eglute. O tuomet pasukome į LDK valdovų rūmus Euro parodą. Parodoje praplėtėme savo žinių akiratį – sužinojome, kokie pinigai buvo seniau, kokie dabar, kaip atskirti padirbtą eurą nuo tikro, pamatėme, kaip atrodo „aukso luitas“. Ir dar parodos gidai mums įteikė dovanų – kortelių su besikeičiančio vaizdo apsaugos priemonėmis, kurios padės mums išlikti budriems, apsiperkant parduotuvėse jau įvedus eurą.

             Ir štai atėjo laikas judėti namo. Kelionė į Biržus visai neprailgo. Visi buvome geros nuotaikos ir pilni įspūdžių. Taigi tokia mūsų viena geriausių ekskursijų per visus tuos 9 metus!

                                   9 a klasės mokinė Brigita Zablackaitė